|
Popieþius PRANCIŠKUS
Brolybë – taikos pamatas ir kelias á taikà
Þinia 47-osios Pasaulinës taikos dienos proga (2014 m. sausio 1 d.)
1. Šioje mano pirmojoje Þinioje Pasaulinës taikos dienos proga visiems, kiekvienam asmeniui ir tautoms, norëèiau palinkëti dþiaugsmo bei vilties kupino gyvenimo. Juk kiekvienas þmogus ðirdyje puoselëja pilnatviðko gyvenimo troðkimà, nuo kurio neatsiejamas ir nenumaldomas brolybës poreikis, kreipiantis á bendrystæ su kitais, kuriuos laikome ne prieðais ar konkurentais, bet svetingai priimtinais bei apkabintinais broliais ir seserimis.
Ið tiesø brolybë yra esminis þmogaus, santykiu grástos bûtybës, matmuo. Gyvas to santykiðkumo suvokimas verèia kiekvienà asmená laikyti tikra seserimi arba tikru broliu bei traktuoti já kaip toká. Be tokio suvokimo neámanoma statydinti teisingos visuomenës ir tvirtos, tvarios taikos. Sykiu bûtina priminti, kad brolybës paprastai pradedama mokytis ðeimoje, visiems jos nariams, pirmiausia tëvui ir motinai, atliekant savo atsakingus bei vienas kità papildanèius vaidmenis. Šeima yra bet kokios brolybës ðaltinis ir todël drauge taikos pamatas bei pirmutinis kelias jos link, nes ji paðaukta savo meile uþkrësti pasaulá.
Šiandieniame pasaulyje nuolat gausëjantys tarpusavio ryðiai bei besipleèianti komunikacija padeda geriau suvokti þemës tautø vienybæ bei tai, kad jos dalijasi bendru likimu. Istorijos dinamikoje ir etniniø grupiø, visuomeniø bei kultûrø ávairovëje regime pasëtà paðaukimà sukurti bendruomenæ, sudarytà ið vienas kità priimanèiø ir vienas kitu besirûpinanèiø broliø. Taèiau ðis paðaukimas iki ðiandien daþnai sulaukia prieðtarø ir yra neigiamas pasaulyje, paþenklintame „abejingumo globalizacijos“, skatinanèios mus pamaþu „priprasti“ prie kitø kanèios bei uþsisklæsti savyje.
Daugelyje pasaulio kraðtø, regis, ir toliau be perstojo grësmingai paþeidinëjamos pagrindinës þmogaus teisës, pirmiausia teisë á gyvybæ ir religijos laisvæ. Nerimà keliantis to pavyzdys – tragiðkas prekybos þmonëmis reiðkinys, kai skrupulø neturintys þmonës sunkia naudà ið kitø gyvenimo ir nevilties. Greta atvirø ginkluotø konfliktø esama ne tokiø regimø, bet ne maþiau þiauriø karø finansø bei ekonomikos srityse, irgi griaunanèiø þmoniø gyvenimà, ðeimas bei verslus.
Pasak popieþiaus Benedikto XVI, globalizacija padaro mus kaimynais, bet ne broliais (1). Be to, gausybë nelygybës, skurdo ir neteisingumo situacijø rodo didelá ne tik brolybës, bet ir solidarumo kultûros stygiø. Naujosios ideologijos, iðsiskirianèios paplitusiu individualizmu, egocentrizmu ir materialistiniu vartotojiðkumu, silpnina socialinius saitus, skatindamos „atmetimo“ màstysenà, kurstanèià niekinti ir likimo valiai palikti silpniausiuosius, tuos, kurie laikomi „beverèiais“. Šitaip þmoniø bendras gyvenimas darosi vis panaðesnis á pragmatiná bei savanaudiðkà do ut des („duodu, kad duotum“).
Sykiu akivaizdu, jog dabartinës etinës sistemos negeba kurti autentiðkø brolybës saitø, nes brolybë negali egzistuoti kaip tikruoju pagrindu nesiremdama vienu bendru tëvu (2). Tikroji þmoniø brolybë suponuoja transcendentinæ tëvystæ bei jos reikalauja. Pripaþástant tokià tëvystæ, þmoniø brolybë tvirtëja, kiekvienam tampant kitu besirûpinanèiu „artimu“.
„Kurgi tavo brolis?“ (Pr 4, 9)
2. Norint geriau suprasti þmogaus paðaukimà á brolybæ, tinkamiau suvokti kliûtis, trukdanèias já ágyvendinti, ir surasti jø áveikimo bûdø, esmingai svarbu vadovautis Dievo planu, puikiai iðdëstytu Šventajame Raðte.
Pasak pasakojimo apie sukûrimà, visi þmonës kilæ ið bendrø tëvø, ið Adomo ir Evos, ið poros, kurià Dievas sukûrë pagal savo paveikslà ir panaðumà (plg. Pr 1, 26). Ið jø ryðio gimë Kainas ir Abelis. Pasakojimu apie pirmàjà ðeimà pavaizduotas visuomenës atsiradimas, santykiø tarp þmoniø ir tautø raida.
Abelis yra piemuo, Kainas – þemdirbys. Jø gilioji tapatybë ir, vadinasi, paðaukimas yra, nepaisant veiklos bei kultûros, santykio su Dievu bei kûrinija skirtingumo, bûti broliais. Taèiau Kainas, nuþudydamas Abelá, tragiðkai paliudija radikalø nusigræþimà nuo to paðaukimo. Jø istorija (plg. Pr 4, 1–16) iðkelia sunkià uþduotá, kuriai paðaukti visi þmonës, – bûtent sutartinai gyventi ir vienam kitu rûpintis. Kainas neástengia susitaikyti su tuo, kad Dievas pirmenybæ teikia Abeliui, aukojanèiam Dievui tai, kas jo kaimenëje geriausia, – „Vieðpats maloniai paþvelgë á Abelá ir jo atnaðà, bet á Kainà ir jo atnaðà nepaþvelgë“ (Pr 4, 4–5) – ir ið pavydo Abelá nuþudo. Taip jis atsisako laikyti já broliu, puoselëti teigiamà santyká su juo ir gyventi Dievo akivaizdoje prisiimdamas atsakomybæ rûpintis kitais bei juos globoti. Á klausimà: „Kurgi tavo brolis?“, kuriuo Dievas reikalauja Kaino atsiskaityti uþ tai, kà padarë, pastarasis atsako: „Neþinau! Argi að esu savo brolio sargas!?“ (Pr 4, 9). Toliau Pradþios knygoje sakoma: „Tada Kainas paliko Vieðpaties artumà“ (Pr 4, 16).
Derëtø paklausti, kokie gilieji motyvai paskatino Kainà nuvertinti brolybës ir per tai abipusiðkumo bei bendrystës saità, jungusá já su jo broliu Abeliu. Pats Dievas áspëja Kainà ir prikiða jam polinká á blogá: „prie durø ið pasalø tykoja nuodëmë“ (Pr 4, 7). Vis dëlto Kainas atsisako prieðintis blogiui ir nusprendþia pakilti „prieð savo brolá“ (Pr 4, 8), paniekindamas Dievo planà. Taip jis sutrypia savo pirminá paðaukimà bûti Dievo vaiku ir gyventi kaip brolis.
Pasakojimu apie Kainà ir Abelá mokoma, kad þmonijai ádiegtas paðaukimas broliautis, taèiau jai bûdinga ir dramatiðka galimybë tà paðaukimà iðduoti. Šitai liudija kasdienis egoizmas, gausybës karø bei neteisybiø pagrindas: daugybë þmoniø mirðta nuo rankos broliø ar seserø, negebanèiø laikyti save tokiais, t. y. abipusiðkumui, bendrystei ir dovanojimuisi sukurtomis bûtybëmis.
„O jûs visi esate broliai“ (Mt 23, 8)
3. Savaime kyla klausimas: ar ðio pasaulio vyrai ir moterys kada nors visiðkai atitiks ðá Dievo jiems ádiegtà brolybës lûkestá? Ar jiems kada nors savo iðgalëmis pavyks áveikti abejingumà, egoizmà bei neapykantà ir priimti teisëtus skirtumus, bûdingus broliams ir seserims?
Vieðpaties Jëzaus atsakymà, parafrazuodami jo þodþius, galëtume apibendrinti taip: kadangi yra vienas vienintelis Tëvas – Dievas, jûs visi esate broliai (plg. Mt 23, 8–9). Brolybës ðaknys glûdi Dievo tëvystëje. Tai ne kokia nors bendra, miglota ir istoriðkai neveiksminga tëvystë, bet asmeninë, kryptinga ir nepaprastai konkreti Dievo meilë kiekvienam þmogui (plg. Mt 6, 25–30). Taigi, tëvystë, veiksmingai gimdanti brolybæ, nes Dievo meilë, jei yra priimama, tampa galingiausia gyvenimà ir santykius su kitu keièianti jëga ir þmones atveria veikliam solidarumui bei dalijimuisi.
Brolybë pirmiausia atkuriama Jëzuje Kristuje ir per jo mirtá bei prisikëlimà naujam gyvenimui. Kryþius yra galutinë brolybës, kurios þmonës vieni neástengia sukurti, ásteigimo „vieta“. Jëzus Kristus, prisiëmæs þmogaus prigimtá, kad jà atpirktø, per savo meilæ Tëvui iki mirties, iki kryþiaus mirtis (plg. Fil 2, 8) bei prisikëlimà padarë mus naujàja þmonija, visiðkai vieninga su Dievo valia ir jo planu, apimanèiu ir tobulà paðaukimo á brolybæ ágyvendinimà.
Pirmenybæ visø kitø dalykø atþvilgiu teikdamas Tëvui, Jëzus tæsia Tëvo pirmapradá planà. Taèiau savo atsidavimu iki mirties ið meilës Tëvui Kristus tampa nauju ir galutiniu pradu mûsø visø, paðauktø atpaþinti Jame vienas kità kaip brolius, nes visi esame to paties Tëvo vaikai. Jis yra pati Sandora, asmeninë þmogaus sutaikinimo su Dievu ir broliø vieno su kitu erdve. Jëzaus mirtimi ant kryþiaus taip pat áveikiama atskirtis tarp tautø, tarp Sandoros tautos ir pagoniø tautos, gyvenusios be vilties, nes iki to meto ji nebuvo átraukta á su paþadu susijusias sutartis. Laiðke efezieèiams sakoma, kad Jëzus Kristus yra tas, kuriame vieni su kitais sutaikinami visi þmonës. Jis yra taika, nes abi tautas suvienijo á vienà vienintelæ, sugriaudamas jas skyrusià sienà, bûtent prieðiðkumà. Jis savyje sukûrë vienà tautà, vienà naujà þmogø, vienà naujà þmonijà (plg. 2, 14–16).
Kas priima Kristaus gyvenimà ir Kristuje gyvena, tas pripaþásta Dievà Tëvu ir dovanoja jam save visà, nes já myli labiau uþ viskà. Sutaikintasis þmogus Dievà laiko visø Tëvu ir todël jauèia paskatà gyventi visiems atvira brolybe. Kristuje jis gali kità priimti, mylëti kaip Dievo sûnø ar dukterá, kaip brolá ar seserá ir nelaikyti jo praðalaièiu, varþovu ar net prieðu. Dievo ðeimoje, kurioje visi yra vieno Tëvo vaikai ir, bûdami áskiepyti á Kristø, sûnûs Sûnuje, nëra „iðmestinø gyvybiø“. Visi mëgaujasi lygiu ir nelieèiamu kilnumu. Visi yra mylimi Dievo, visi yra atpirkti Kristaus, uþ kiekvienà mirusio ant kryþiaus ir prisikëlusio, krauju. Štai kodël nevalia likti abejingam broliø ir seserø likimui.
Brolybë – taikos pamatas ir kelias á taikà
4. Turint tai prieð akis, nesunku suvokti, kad brolybë yra taikos pamatas ir kelias á taikà. Šiuo atþvilgiu labai naudingos mano pirmtakø socialinës enciklikos. Pakanka atkreipti dëmesá á taikos apibrëþimus popieþiaus Pauliaus VI enciklikoje Populorum progressio ar popieþiaus Jono Pauliaus II enciklikoje Sollicitudo rei socialis. Ið pirmosios suþinome, kad naujasis taikos vardas yra vientisas tautø vystymasis (3), ið antrosios – kad taika yra opus solidaritatis (4).
Paulius VI tvirtina, kad brolybës dvasia susitikti turi ne tik individai, bet ir tautos. Jis teigia: „Statydindami bendrà þmonijos ateitá, turime bendradarbiauti kupini ðio tarpusavio supratimo, ðios draugystës, ðios ðventosios bendrystës“ (5). Ši uþduotis pirmiausia tenka labiausiai privilegijuotiesiems. Jø pareiga ðaknijasi þmogiðkojoje bei antgamtinëje brolybëje ir reiðkiasi trejopai: kaip solidarumo pareiga, reikalaujanti, kad turtingosios tautos padëtø maþiau paþengusioms á prieká; kaip socialinio teisingumo pareiga, reikalaujanti pertvarkyti netikusius santykius tarp stipriø ir silpnø tautø, kad jie bûtø teisingesni; kaip visuotinës artimo meilës pareiga, apimanti þmoniðkesnio pasaulio visiems skatinimà – pasaulio, kuriame visi turëtø kà nors duoti ir gauti, kai vienø paþanga nekliudo kitø plëtrai (6).
Laikant taikà opus solidaritatis, sykiu neámanoma neigti, kad brolybë yra jos pagrindinis pamatas. Taika, pasak Jono Pauliaus II, yra nedalomas gëris. Arba visø, arba niekieno. Já kaip geresnæ gyvenimo kokybæ ir kaip þmoniðkesná vystymàsi galima tikrai pasiekti bei juo mëgautis tik tada, kai paþadinamas „visø tvirtas ir atkaklus nusistatymas ásipareigoti bendrajam gëriui“ (7). Tai taip pat reiðkia nesivadovauti „pelno troðkimu“ ir „valdþios alkiu“, bet bûti pasirengusiam, uþuot kità iðnaudojus, „netekti savæs kito labui“, uþuot já „engus trokðtant naudos sau“, jam „tarnauti“, laikyti „kità“ – asmená, tautà ar nacijà – ne priemone, kurios gebëjimu dirbti bei fizine jëga galima pigiai pasinaudoti, o paskui jà palikti likimo valiai, bet „panaðiu“ á mus, „pagalbininku“ (8).
Krikðèioniðkasis solidarumas suponuoja, kad artimas mylimas ne vien kaip „þmogus su savo teisëmis ir visuotine lygybe visø atþvilgiu“, bet ir kaip „gyvas Dievo Tëvo paveikslas, atpirktas Kristaus krauju ir nuolat veikiamas Šventosios Dvasios“ (9), kaip kitas brolis. Popieþius Jonas Paulius II tæsia: „Tada visuotinës Dievo tëvystës, visø þmoniø brolybës Kristuje, kaip sûnø Sûnuje, Šventosios Dvasios buvimo ir gaivinanèio jos veikimo supratimas bus naujas kriterijus pasauliui aiðkinti“ (10), kad já pakeistume.
Brolybë – prielaida skurdui nugalëti
5. Enciklikoje Caritas in veritate mano pirmtakas pasauliui priminë, kad broliðkos dvasios tarp tautø ir tarp þmoniø stygius yra svarbi skurdo prieþastis (11). Daugelyje visuomeniø iðgyvename didelá santykiø skurdà, kylantá ið tvirtø ðeimos ir bendruomenës saitø stygiaus. Rûpestá kelia visokiausio pobûdþio nepritekliaus, nuðalinimo, vienatvës ir ávairiø patologinës priklausomybës formø gausëjimas. Áveikti toká skurdà galima tik ðeimoje bei bendruomenëje ið naujo atradus ir vël ëmus branginti broliðkus santykius, kai dalijamasi þmoniø gyvenimà lydinèiais dþiaugsmais ir kanèiomis, sunkumais ir sëkmëmis.
Negana to, regëdami absoliutaus skurdo maþëjimà, negalime nepripaþinti, kad labai gausëja santykinio skurdo, t. y. nelygybës tarp þmoniø ir grupiø, gyvenanèiø tam tikroje srityje ar tam tikroje istorinëje kultûrinëje aplinkoje. Šiuo atþvilgiu brolybës principui skatinti bûtina imtis veiksmingø politiniø priemoniø, galinèiø laiduoti þmonëms, kurie yra lygûs savo kilnumu bei pagrindinëmis teisëmis, kapitalo, paslaugø, iðsilavinimo, sveikatos apsaugos ir technologijø prieinamumà, kad kiekvienas turëtø galimybæ iðreikðti bei ágyvendinti savo gyvenimo projektà ir visapusiðkai vystytis kaip asmuo.
Taip pat bûtinos ir politinës priemonës, leidþianèios sumaþinti pernelyg didelæ pajamø nelygybæ. Mums nevalia uþmirðti Baþnyèios mokymo apie vadinamàjà socialinæ hipotekà. Juo remiantis, pasak ðventojo Tomo Akvinieèio, leidþiama ir net bûtina, kad „þmogus disponuotø gërybëmis kaip savo nuosavybe“ (12), taèiau traktuotø jas „ne tik kaip asmenines, bet ir kaip bendràsias ta prasme, kad jos bûtø naudingos ne jam vienam, bet ir kitiems“ (13).
Galiausiai yra dar vienas bûdas skatinti broliðkumà ir per tai nugalëti skurdà. Tas bûdas turëtø bûti visø kitø pagrindas. Tai neprisiriðimas prie gërybiø, bûdingas tiems, kurie renkasi santûrià ir paprastà gyvensenà, dalijasi savo turtu ir dël to gali patirti broliðkà bendrystæ su kitais. Esmingai svarbu sekti Jëzumi Kristumi ir tikrai bûti krikðèioniu. Tai galioja ne tik paðvæstiesiems asmenims, duodantiems neturto áþadà, bet ir gausybei ðeimø bei atsakingø pilieèiø, tvirtai tikinèiø, kad broliðkas santykis su artimu yra vertingiausia gërybë.
Ið naujo atrasti brolybæ ekonomikoje
6. Rimtos ðiuolaikinës finansinës ir ekonominës krizës – kylanèios dël þmogaus didëjanèio atotrûkio nuo Dievo bei artimo, dël godaus materialiniø gërybiø gvieðimosi ir tarpasmeniniø bei bendruomeniniø santykiø nuskurdimo – daugelá paskatino pasitenkinimo, laimës ir saugumo ieðkoti vartojime bei vaikantis pelno, pranokstanèio bet kurià sveikos ekonomikos logikà. Jau 1979 m. popieþius Jonas Paulius II atkreipë dëmesá, jog iðkilæs „realus ir apèiuopiamas pavojus, kad kartu su milþiniðka paþanga þmogui apvaldant daiktø pasaulá jis praranda esmines to valdymo gijas, ávairiais bûdais palenkia tam pasauliui savo þmogiðkumà, per visà bendruomeninio gyvenimo organizacijà, per gamybos sistemà, per visuomenës komunikavimo priemoniø spaudimà pats tampa daugiariopos – daþnai tiesiogiai nejuntamos – manipuliacijos objektu“ (14).
Pasikartojanèios ekonominës krizës turëtø priversti atitinkamai permàstyti ekonominës plëtros modelius ir pakeisti gyvenimo bûdus. Nepaisant sunkiø padariniø þmoniø gyvenimui, ðiandienë krizë irgi gali bûti palanki proga susigràþinti protingumo, saikingumo, teisingumo ir tvirtumo dorybes. Jos gali mums padëti áveikti nelengvas akimirkas ir ið naujo atrasti mus siejanèius broliðkus saitus tvirtai tikint, kad þmogui reikia daugiau nei asmeniniø interesø maksimizacijos ir kad jis geba daugiau nei tai. Šios dorybës pirmiausia bûtinos þmogaus kilnumà atitinkanèiai visuomenei statydinti bei iðlaikyti.
Brolybë slopina karà
7. Praëjusiais metais daugeliui mûsø broliø ir seserø ir toliau teko kæsti skausmingà karo patirtá, kuri yra sunki ir gili þaizda brolybei.
Daugybës konfliktø atþvilgiu tvyro visuotinis abejingumas. Visus þmones, gyvenanèius ðalyse, kuriose ginklai skleidþia siaubà ir praþûtá, patikinu, jog að ir visa Baþnyèia esame jiems artimi. Baþnyèiai tenka uþduotis Kristaus meilæ neðti ir beginklëms uþmirðtø karø aukoms meldþiant taikos bei tarnaujant suþeistiesiems, alkstantiesiems, pabëgëliams, evakuotiesiems ir visiems, kurie gyvena baimëje. Be to, Baþnyèia kelia balsà, kad ðiø kenèianèiø þmoniø skausmo ðauksmas pasiektø atsakinguosius ir kartu su prieðiðkais veiksmais bûtø uþkirstas kelias piktnaudþiavimui pagrindinëmis þmogaus teisëmis bei jø paþeidinëjimui (15).
Todël visus, kurie ginklais sëja mirtá ir smurtà, primygtinai raginu: tà, kurá ðiandien laikote nugalëtinu prieðu, vël atraskite kaip savo brolá ir nuleiskite pakeltà rankà! Atsisakykite ginklø kelio ir eikite kito pasitikti dialogo, atleidimo ir susitaikymo keliu, savo aplinkoje vël statydindami teisingumà, pasitikëjimà ir viltá. „Taip þvelgiant, akivaizdu, kad ginkluoti konfliktai pasaulio tautoms visada yra sàmoningas tarptautinës santarvës neigimas, suskaldo ir padaro sunkiø þaizdø, kurioms uþgyti prireikia daugybës metø. Karai yra konkretus atsisakymas siekti didþiøjø ekonominiø ir socialiniø tikslø, kuriuos pati sau yra iðsikëlusi tarptautinë bendrija“ (16).
Taèiau kol apyvartoje yra toks kiekis ginklø kaip ðiandien, visada galima surasti naujø dingsèiø sukurstyti prieðiðkus veiksmus. Todël, kaip ir mano pirmtakai, raginu neplatinti ginklø ir visiems nusiginkluoti, pradedant branduoliniais ir cheminiais ginklais.
Bet nevalia iðleisti ið akiø, jog vien tarptautiniø sutarèiø ir nacionaliniø ástatymø, nors bûtinø ir labai pageidaujamø, neuþtenka þmonijai nuo ginkluotø konfliktø apsaugoti. Reikia dar ir ðirdies atsivertimo, ágalinanèio kiekvienà atpaþinti kità esant brolá bei suvokti, jog, norint kurti pilnatviðkà gyvenimà visiems, bûtina juo rûpintis bei su juo bendradarbiauti. Bûtent tokia dvasia ákvepia daugelá pilietinës visuomenës iniciatyvø, áskaitant religines organizacijas, darbuotis taikos labui. Linkiu, kad kasdienës visø pastangos toliau duotø vaisiø ir kad tarptautinës teisës plotmëje teisë á taikà bûtø veiksmingiau taikoma kaip pagrindinë þmogaus teisë ir bûtina iðankstinë visø kitø teisiø ágyvendinimo sàlyga.
Korupcija ir organizuotas nusikalstamumas kelia brolybei grësmæ
8. Brolybës horizontas kreipia á kiekvieno vyro ir kiekvienos moters pilnatvës poreiká. Þmogaus, pirmiausia jauno, teisëtø troðkimø nevalia nuvilti ar paþeisti, ið jo nevalia atimti vilties, kad jis juos galës ágyvendinti. Vis dëlto ambicija nepainiotina su piktnaudþiavimu valdþia. Prieðingai, bûtina lenktyniauti abipuse pagarba (plg. Rom 12, 10). Net ir ginèuose, kurie yra neiðvengiamas gyvenimo aspektas, privalu prisiminti, kad esame broliai, ir todël vienas kità bei save mokyti artimà laikyti ne paðalintinu prieðu ar prieðininku.
Brolybë gimdo socialinæ taikà, nes kuria pusiausvyrà tarp laisvës ir teisingumo, tarp asmeninës atsakomybës ir bendrojo gërio. Tad politinë bendruomenë, kad visa tai skatintø, privalo elgtis skaidriai ir atsakingai. Pilieèiai turi jausti, kad vieðoji valdþia jiems atstovauja gerbdama jø laisvæ. Taèiau daþnai tarp pilieèiø ir institucijø ásispraudþia ðaliðki interesai, kurie tà santyká iðkreipia ir dël to skatina nuolatinæ konfliktinæ aplinkà.
Autentiðka brolybës dvasia nugali individualø savanaudiðkumà, neleidþiantá þmonëms laisvai ir darniai vieniems su kitais gyventi. Toks savanaudiðkumas plëtojasi socialiai – tiek gausybe ðiandien taip paplitusios korupcijos formø, tiek nusikalstamø organizacijø, pradedant maþomis grupëmis ir baigiant globalinëmis, pavidalu. Tokios organizacijos, ið pagrindø griaunanèios teisëtumà ir teisæ, smogia á paèià þmogaus kilnumo ðerdá. Jos labai áþeidþia Dievà, kenkia þmonëms ir þaloja kûrinijà, juolab tada, kai suteikia sau religiná atspalvá.
Turiu prieð akis sukreèianèià narkomanijos dramà, kai pelno siekiama trypiant moralinius ir pilietinius ástatymus; gamtos iðtekliø naikinimà ir dabartiná aplinkos terðimà, darbo jëgos iðnaudojimo tragedijà. Turiu prieð akis nelegalius pinigø srautus bei finansines spekuliacijas, kurios daþnai virsta grobuoniðkomis ir kenkia ûkio bei visuomenës sistemoms, nes milijonus þmoniø iðstato skurdui. Turiu prieð akis prostitucijà, kasdien pareikalaujanèià nekaltø aukø, pirmiausia tarp jauniausiøjø, ir atimanèià ið jø ateitá. Turiu prieð akis pasibjaurëtinà prekybà þmonëmis, nusikaltimus nepilnameèiø atþvilgiu bei piktnaudþiavimà jais, vergovæ, tebeskleidþianèià siaubà daugelyje pasaulio kraðtø, daþnai nebylias migrantø, kuriais neteisëtai ir gëdingai manipuliuojama, tragedijas. Kaip antai popieþius Jonas XXIII raðë: „Jei þmoniø bendruomenë statydinama remiantis smurtu, tai ji nëra þmoniðka; individai tada nebeturi laisvës, o juk jie, prieðingai, skatintini patys save skleisti bei tobulinti“ (17). Taèiau þmogus visada gali atsiversti ir niekada neturi atsisakyti vilties pakeisti gyvenimà. Norëèiau ðia Þinia ákvëpti vilties ir pasitikëjimo visiems, taip pat ir padariusiems sunkiø nusikaltimø, nes Dievas trokðta ne nusidëjëlio mirties, bet kad jis atsiverstø ir gyventø (plg. Ez 18, 23).
Plaèiame þmoniø socialiniø santykiø kontekste, þvelgiant á nusikaltimà ir bausmæ, mintys taip pat krypsta á neþmoniðkas sàlygas daugelyje kalëjimø, kur kaliniai daþnai nuþeminami iki gyvuliðko bûvio, trypiamas jø þmogiðkasis kilnumas, slopinamas bet koks troðkimas pasitaisyti ir bet kurios taisymosi apraiðkos. Baþnyèia visose ðiose srityse daug daro, daþniausiai tylomis. Raginu ir akinu daryti dar daugiau ir puoselëju viltá, kad ðias daugybës vyrø bei moterø pastangas sàþiningai ir nuoðirdþiai vis labiau rems ir civilinë valdþia.
Brolybë padeda saugoti ir puoselëti gamtà
9. Þmoniø ðeima ið Kûrëjo gavo bendrà dovanà – gamtà. Krikðèioniðkasis poþiûris á kûrinijà apima ir teigiamà nusistatymà dël leistinumo kiðtis á gamtà siekiant gauti ið jos naudos, jei tai daroma atsakingai, t. y. pripaþástant joje áraðytà „gramatikà“, protingai naudojantis iðtekliais visø labui ir atsiþvelgiant á kiekvienos bûtybës groþá, tikslingumà, naudingumà bei funkcijà ekologinëje sistemoje. Vienu þodþiu, gamta galime disponuoti, bet esame paðaukti naudotis ja atsakingai. Uþuot taip elgæsi, daþnai vadovaujamës godumu, didþiavimusi valdþia bei turtais, arogantiðku manipuliavimu bei iðnaudojimu, nesaugojame, negerbiame gamtos, nelaikome jos neuþtarnauta dovana, kuria privalu rûpintis ir palenkti tarnavimui þmonëms, áskaitant bûsimàsias kartas.
Ið gamybos srièiø pirmiausia þemës ûkiui tenka gyvybiðkai svarbus paðaukimas puoselëti ir saugoti gamtinius iðteklius siekiant iðmaitinti þmonijà. Šiuo atþvilgiu nesibaigianti bado pasaulyje gëda verèia mane kartu su jumis kelti klausimà: kaip naudoti þemës iðteklius? Šiandienës visuomenës turi pagalvoti apie gamybos prioritetø hierarchijà. Ið tiesø primygtinai spaudþia pareiga þemës iðtekliais naudotis taip, kad në vieno nekamuotø badas. Iniciatyvø ir galimø sprendimø daug ir jie neapsiriboja vien gamybos didinimu. Þinia, dabartiniø produktø pakanka, taèiau badauja ir ið bado mirðta milijonai þmoniø, ir tai yra tikras skandalas. Taip pat bûtina surasti bûdø, kurie leistø visiems mëgautis þemës vaisiais, ne tik tam, kad atotrûkis tarp turinèiøjø daugiau ir besitenkinanèiøjø likuèiais nedidëtø, bet ir pirmiausia dël to, kad to reikalauja teisingumas, lygybë ir pagarba kiekvienam þmogui. Šiuo atþvilgiu norëèiau priminti, jog gërybës skirtos visiems – tai yra vienas ið Baþnyèios socialinio mokymo pagrindiniø principø. Šio principo paisymas yra esminë sàlyga siekiant laiduoti veiksmingà ir teisingà prieigà prie esminiø bei pirmutiniø gërybiø, kuriø reikia þmogui ir á kurias jis turi teisæ.
Pabaiga
10. Brolybæ bûtina atrasti, mylëti, patirti, skelbti ir liudyti. Taèiau vien Dievo dovanota meilë ágalina mus brolybæ pilnutinai priimti ir ja gyventi.
Neiðvengiamo politikos ir ekonomikos realizmo nevalia susiaurinti iki idealø stokojanèio technicizmo, ið akiø iðleidþianèio transcendentiná þmogaus matmená. Stingant atvirumo Dievui, nuskursta visa þmogaus veikla, o asmenys nuþeminami iki objektø, kuriuos galima iðnaudoti. Tiktai leidþiantis á plaèià erdvæ, laiduojamà atvirumo Tam, kuris myli kiekvienà þmogø, politikai ir ekonomikai pavyks plëtotis remiantis autentiðka broliðkos meilës dvasia ir bûti veiksmingais visapusiðko þmogaus vystymosi ir taikos árankiais.
Mes, krikðèionys, tikime, kad Baþnyèioje esame vieni su kitais susijæ kaip vieno kûno nariai ir visi reikalingi vieni kitø, nes kiekvienam ið mûsø duota malonë pagal Kristaus dovanos mastà, kad ji bûtø naudinga visiems (plg. Ef 4, 7. 25; 1 Kor 12, 7). Kristus atëjo á pasaulá atneðti mums dieviðkosios malonës, tai yra galimybës dalyvauti jo gyvenime. Tam reikia megzti broliðkø ryðiø tinklà, iðsiskiriantá abipusiðkumu, atleidimu ir visiðku savæs atidavimu pagal plotá ir gylá Dievo meilës, pasiûlytos þmonijai per Tà, kuris, nukryþiuotas ir prisikëlæs, traukia visus prie savæs: „Að jums duodu naujà ásakymà, kad jûs vienas kità mylëtumëte: kaip að jus mylëjau, kad ir jûs taip mylëtumëte vienas kità!“ (Jn 13, 34–35). Tai Geroji Naujiena, ið kiekvieno reikalaujanti þingsnio pirmyn, empatijos, ásiklausymo á kito – taip pat ir labiausiai nuo manæs nutolusiojo – kanèias ir viltis, nuolatinio ugdymosi, leidþiantis reikliu keliu meilës, kuri moka dosniai save dovanoti ir atiduoti visø broliø ir seserø gerovës labui.
Kristus apglëbia visà þmonijà ir trokðta, kad në vienas nepraþûtø. „Dievas gi nesiuntë savo Sûnaus á pasaulá, kad jis pasaulá pasmerktø, bet kad pasaulis per já bûtø iðgelbëtas“ (Jn 3, 17). Jis tai daro nespausdamas ir neversdamas atverti jam ðirdies ir dvasios durø. „Kas vyriausias tarp jûsø, tebûnie tarsi maþiausias, o virðininkas tebûnie lyg tarnas, – sako Jëzus Kristus. – O að tarp jûsø esu kaip tas, kuris patarnauja“ (Lk 22, 26–27). Tad kiekvienà veiklà turi þenklinti tarnavimo þmogui, ypaè tolimiausiems ir maþiausiai paþástamiems, nuostata. Tarnavimas yra kiekvienos taikà statydinanèios brolybës siela.
Marija, Jëzaus Motina, tepadeda mums suvokti ir kasdien ágyvendinti ið jos Sûnaus ðirdies trykðtanèià brolybæ, kad kiekvienam ðios mûsø mylimos Þemës þmogui neðtume taikà.
Vatikanas, 2013 m. gruodþio 8 d.
PRANCIŠKUS
(1) Plg. Enciklika Caritas in veritate (2009 06 29), 19: AAS 101 (2009), 654–655. (2) Plg. Pranciðkus. Enciklika Lumen fidei (2013 06 29), 54: AAS 105 (2013), 591–592. (3) Plg. Paulius VI. Enciklika Populorum progressio (1967 03 26), 87: AAS 59 (1967), 299. (4) Plg. Jonas Paulius II. Enciklika Sollicitudo rei socialis (1987 12 30), 39: AAS 80 (1988), 566–568. (5) Enciklika Populorum progressio (1967 03 26), 43: AAS 59 (1967), 278–279. (6) Plg. ten pat, 44: AAS 59 (1967), 279. (7) Enciklika Sollicitudo rei socialis (1987 12 30), 38: AAS 80 (1988), 566. (8) Ten pat, 38–39: AAS 80 (1988), 566–567. (9) Ten pat, 40: AAS 80 (1988), 569. (10) Ten pat. (11) Plg. 19: AAS 101 (2009), 654–655. (12) Summa theologiae, II–II, q. 66, a. 2. (13) Vatikano II Susirinkimas. Pastoracinë konstitucija apie Baþnyèià ðiuolaikiniame pasaulyje Gaudium et spes, 69. Plg. Leonas XIII. Enciklika Rerum novarum (1891 05 15), 19: AAS 23 (1890–1891), 651; Jonas Paulius II. Enciklika Sollicitudo rei socialis (1987 12 30), 42: AAS 80 (1988), 573–574; Popieþiðkoji teisingumo ir taikos taryba. Baþnyèios socialinio mokymo santrauka, 178. (14) Enciklika Redemptor hominis (1979 03 04), 16: AAS 61 (1979), 290. (15) Plg. Popieþiðkoji teisingumo ir taikos taryba. Baþnyèios socialinio mokymo santrauka, 159. (16) Pranciðkus. Laiðkas prezidentui Putinui (2013 09 04): L‘Osservatore Romano (2013 09 06), p. 1. (17) Enciklika Pacem in terris (1963 04 11), 17: AAS 55 (1963), 265. _________________________ © „Baþnyèios þiniø“ vertimas, 2014 m. Nr. 1. KATALIKAI.LT |